Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Šildymo sistemos pasirinkimas visada susijęs su ilgalaike investicija, tačiau ši investicija gali būti sėkminga tik tada, kai namas pats „supranta“ – kaip išlaikyti šilumą. Šilumos siurblys oras–vanduo yra viena ekonomiškiausių šildymo sistemų, tačiau jo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek šilumos pastatas praranda.
Jei sienos, stogas ar grindys neužtikrina izoliacijos – šilumos siurblys tampa priverstas dirbti intensyviau, suvartoti daugiau elektros energijos ir ne visada duoti tą komfortą, kurio tikimasi.
Ši tema aktuali tiek senesnių namų savininkams, tiek tiems, kurie planuoja renovaciją etapais ir nori pasirinkti teisingą investicijų seką.
Pastatai šilumą praranda per sienas, stogą, langus, grindis bei vėdinimo sistemą. Kuo didesni nuostoliai, tuo daugiau energijos reikia pastatui sušildyti.
Pagal Europos Komisijos duomenis, senesni (iki 1993 m. statyti) namai Lietuvoje vidutiniškai praranda iki 2–3 kartų daugiau šilumos nei šiuolaikiniai A ir A+ klasės pastatai.
Tai reiškia, kad tam pačiam namui sukurti tokį pat komfortą, šilumos siurblys turės kelis kartus intensyviau dirbti. Intensyvus darbas reiškia ne tik didesnį elektros suvartojimą, bet ir spartesnį įrangos dėvėjimąsi.
Norint suprasti, kaip šilumos siurblys veikia prastai izoliuotame name, pirmiausia verta žinoti, kad visas jo efektyvumas paremtas mažais temperatūrų skirtumais.
Šilumos siurblys efektyviausiai dirba tada, kai vandeniui šildyti nereikia didelės energijos. Ideali darbo aplinka – kai šildymo sistemos vanduo palaikomas 30–40 °C temperatūros diapazone. Toks režimas puikiai tinka grindiniam šildymui arba didelio ploto, lėto šilumos atidavimo radiatoriams.
Tiesa, namuose, kur šiluma greitai prarandama per sienas, langus ar stogą, to nebepakanka. Šiluma iš patalpų tiesiog „pabėga“, todėl šilumos siurblys yra priverstas vandenį šildyti iki aukštesnės temperatūros.
Kuo aukštesnė šildymo sistemos vandens temperatūra, tuo daugiau darbo turi atlikti kompresorius.
Šilumos siurblio veikimo logika paprasta. Jis ima šilumą iš oro ir perduoda ją vandeniui. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko oro temperatūros ir reikalingos vandens temperatūros, tuo didesnė apkrova įrenginiui.
Geriausiu atveju (gerai apšiltintame name) šilumos siurblys gali pasiekti 3–4 koeficiento efektyvumą (COP).
Tai reiškia, kad:
Tačiau kai namas yra neefektyvus šilumos išlaikymo prasme, vandens temperatūra dažnai pakeliama iki 45–55 °C ar net daugiau.
Tokiu atveju COP gali sumažėti iki 2 arba dar žemiau. Tuomet šildymo sąnaudos artėja prie elektrinio katilo veikimo principo, o tai jau visai kitoks energijos suvartojimo lygis.
Neapšiltintame name šilumos siurblys:
Tai reiškia, kad net jei šilumos siurblio efektyvumas deklaruojamas kaip COP 4 ar 5 pagal gamintojo duomenis, realios žiemos sąlygos neapšiltintame name gali sumažinti efektyvumą iki COP 1,8–2,2. O tai jau reiškia, kad šildymo sąnaudos gali būti 60–120 procentų didesnės, nei tikėtasi.
Elektrinis katilas šildo vandenį tiesiogiai, todėl jo efektyvumo koeficientas visada yra 1.
Tai reiškia, kad:
Kai šilumos siurblys veikia neefektyvioje aplinkoje ir jo COP nukrenta iki 1,5–2, jo veikimas ekonomiškai priartėja prie elektrinio katilo.
Tuo metu žmonės dažnai nusivilia pačia technologija, nors problema nėra įrenginys. Problema yra nesutvarkyta šiluminė varža.
ENER LT specialistai pabrėžia, kad efektyvumas visada prasideda nuo pastato būklės įvertinimo. Neužtenka tik pasirinkti siurblio pagal kvadratūrą ar galingumą.
Reikia žinoti:
Jeigu šiltinimas bus vykdomas per 1–3 metus, ENER LT gali parinkti tokį siurblį, kuris efektyviai dirbs dabar ir dar efektyviau – po izoliacijos pagerinimo. Tai leidžia išvengti dvigubų investicijų.
Jei namas visiškai neapšiltintas (sienos be izoliacijos, senas stogas, prasti langai…).
Pirmenybė turėtų būti skiriama bent minimaliam šilumos nuostolių sumažinimui.
Net 10–15 cm izoliacijos sluoksnis ant sienų ir stogo gali pakeisti šilumos siurblio darbo režimą iš neekonomiško į stabiliai efektyvų.
Jei šiltinimas planuojamas tik po kelių metų.
Šilumos siurblį galima montuoti dabar, tačiau būtina jį tinkamai parinkti. Ne mažiau svarbu suderinti radiatorių dydžius ir šildymo paskirstymo sistemą.
Čia labai svarbus profesionalų įsitraukimas.
ENER LT prieš siūlydami konkretų šilumos siurblį pirmiausia atlieka ne mechaninį galingumo parinkimą pagal kvadratūrą, o realų pastato energinį įvertinimą. Toks požiūris yra svarbus, nes du vienodo ploto namai gali turėti visiškai skirtingus šilumos nuostolius.
Šilumos siurblio oras–vanduo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokią vandens temperatūrą jis turi palaikyti šildymo sistemoje. Neapšiltintame name šiluma iš patalpų išsisklaido greitai, todėl siurblys priverstas vandenį šildyti iki 45–55 °C. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo siurblys sunaudoja daugiau elektros ir tuo labiau krenta COP (naudingumo koeficientas).
Apšiltinus namą ir sumažinus šilumos nuostolius, šildymo sistema leidžia palaikyti žemesnę vandens temperatūrą, pvz., 30–40 °C, o tokiomis sąlygomis šilumos siurblys dirba žymiai efektyviau, sunaudoja mažiau elektros ir suteikia stabilų šildymo komfortą.
Paprastas pavyzdys (80 m² 1985 m. namas)
| Būklė | Šilumos poreikis | Tipinė šildymo temperatūra | COP (efektyvumas) | Vidutinė šildymo kaina žiemą / mėn. |
| Prieš apšiltinimą | ~8–12 kW | 50–55 °C | ~1,8–2,2 | ~150–260 € |
| Po apšiltinimo (pvz., 15 cm vatos + sandarumo tvarkymas) | ~4–6 kW | 30–40 °C | ~3,0–3,8 | ~60–120 € |
Kodėl skirtumas toks didelis?
Neapšiltintas namas:
Po apšiltinimo:
Ne namas pritaikomas šilumos siurbliui, o šilumos siurblys parenkamas pagal namą.
Kuo geresnė namo šiluminė varža, tuo siurblys veikia pigiau ir stabiliau.
Yra situacijų, kai šilumos siurblį verta montuoti dar prieš tai, kol namas pilnai apšiltintas, tačiau tik tuo atveju, jei sprendimas yra apgalvotas ir suderintas su ateities planais. Tai aktualu žmonėms, kurie nori greitesnio komforto, švaresnės namų aplinkos ir mažiau laiko skirti šildymo priežiūrai.
Jeigu šiuo metu šildoma kietu kuru, daugeliui pažįstamas nuolatinio kūrenimo režimas: atsinešti malkų, valyti pelenus, rūpintis oro tiekimu, saugoti atsargas ir nuolatinis klausimas – „ar šį kartą užteks?“ Tokia rutina užima laiką, kelia triukšmą ir suodžių kvapą namuose. Šilumos siurblys leidžia šių rūpesčių atsisakyti, nes šiluma palaikoma automatiškai, be kasdienės priežiūros.
Jeigu namas jau turi didesnius radiatorius arba grindinį šildymą, situacija dar palankesnė. Tokios sistemos leidžia šildyti žemesne temperatūra, todėl šilumos siurblys iškart dirbs efektyviau, net jei šiltinimo darbai dar tik planuojami. Šiuo atveju nereikia laukti renovacijos pabaigos – šildymo sąskaitos gali sumažėti jau pirmą sezoną.
Tuo tarpu, jei renovacija numatyta etapais per 1–3 metus (pavyzdžiui, dabar keičiamas stogas, kitą žiemą bus šiltinamos sienos) – šilumos siurblys vis tiek gali būti montuojamas dabar, tačiau labai svarbu, kad būtų teisingai parinkta jo galia ir darbo režimai. Toks sprendimas leidžia šiandien atsisakyti kieto kuro, o ateityje, pagerėjus namo šiluminei varžai, siurblys pradės dirbti dar efektyviau, automatiškai sumažindamas elektros sąnaudas.
Šilumos siurblys yra modernus ir ekonomiškas šildymo būdas, tačiau jo efektyvumas priklauso nuo namo šiluminės varžos. Jei namas „leidžia“ šilumą, siurblys priverstas dirbti intensyviau, todėl didėja sąnaudos, todėl racionaliausia investicijų tvarka dažniausiai yra:
Tinkama seka leidžia pasiekti žymiai mažesnes sąskaitas ir komfortišką mikroklimatą.
Jei reikia objektyvaus įvertinimo, kiek šilumos siurblys tiktų konkrečiam jūsų namui, ENER LT gali atlikti profesionalų pastato šilumos poreikio skaičiavimą ir pasiūlyti optimalų sprendimą. Tai garantuoja, kad siurblys ne tik veiks, bet ir veiks ekonomiškai.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) tęsia jungtinį projektą, skirtą neefektyvių biomasę ar iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui į efektyvesnes, AEI naudojančias šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose, neprijungtuose prie CŠT.
Kitas kvietimų etapas planuojamas 2026 m. sausio 2 d., tad namų ūkiai, svarstantys šilumos siurblio (oras–vanduo, žemė–vanduo, vanduo–vanduo ar oras–oras) įsirengimą, turėtų planuoti darbus ir dokumentus būtent šiai datai.
Paraiškos teikiamos tik jau įsirengus naują šildymo įrenginį. Tai reiškia, kad pirmiausia turite įdiegti šilumos siurblį (ar kitą tinkamą technologiją), apmokėti sąskaitas, susirinkti privalomus dokumentus ir kartu su paraiška pateikti mokėjimo prašymą. Paraiškos, pateiktos „iš anksto“, nebus svarstomos. Anksčiau pateiktoms paraiškoms sąlygos nesikeičia, jos įgyvendinamos pagal senąją tvarką.
Kad procesas vyktų sklandžiai, verta pasiruošti:
LEA nurodo, kad mokėjimo prašymai paprastai išnagrinėjami per 60 darbo dienų nuo registracijos, todėl planuojant biudžetą reikėtų įsivertinti šį terminą. Aktualias mokėjimo prašymų formas ir lydinčių dokumentų sąrašus rasite LEA svetainėje.
Jeigu atnaujinimą ketinate atlikti dar 2025 m. pabaigoje, stebėkite LEA naujienas ir kvietimų puslapį – informacija apie kvietimų statusą, regionus ir biudžetus nuolat atnaujinama. Ministerija taip pat patikslina, jog paramos objektas – nauji, nenaudoti 5-os klasės biokuro katilai arba šilumos siurbliai, skirti būsto šildymui. Detalūs reikalavimai skelbiami oficialiuose kvietimuose.
Žemiau pateikiame 2025 atmintinę paramai gauti. Tikimasi, kad ateinančiais 2026-metais taisyklės bus panašios.
Jūsų patogumui – dažniausiai užduodami klausimai apie šilumos siurblius nerenovuotuose namuose.
Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti dėl šilumos siurblių? Parašykite mums – greitai atsakysime ir padėsime rasti geriausią sprendimą.
Mūsų komanda pasiruošusi padėti tiek gyventojams, tiek verslui.
