Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Daugeliui žmonių pirmasis žingsnis link saulės energijos – mintis apie modulių montavimą ant savo namo stogo. Visgi, ne kiekvienas stogas tam tinkamas: kartais kliūtimi tampa nepalanki kryptis, kartais pernelyg mažas nuolydis bei nuolatiniai šešėliai ar tiesiog nusidėvėjusi danga.
Tai nereiškia, kad saulės elektrinės idėjos reikia atsisakyti. Priešingai, šiandien egzistuoja įvairūs sprendimai, kurie leidžia mėgautis žaliosios energijos nauda net ir tada, kai stogo galimybės ribotos.
Dažniausiai pasitaikančios problemos: šešėliuojami plotai, silpnos konstrukcijos, nepatogus šlaito kampas ar prasta dangos būklė.
Vis dėlto šias kliūtis galima įveikti keliais būdais: pritaikant stogą minimaliais pakeitimais, atnaujinant dangą kartu su elektrinės įrengimu, pasirenkant alternatyvų montavimą ant žemės ar net prisijungiant prie nuotolinės elektrinės.
Šiuo keliu žengti padeda „Ener LT“ – saulės energetikos sprendimų įmonė, kuri dirba visoje Lietuvoje.
Siūlome pilną paslaugų paketą: nuo galimybių analizės iki įrengimo ir priežiūros, tad net jei stogas atrodo „netinkamas“ – iš tiesų jis gali tapti tik pirmąja užduotimi link tvaraus energijos vartojimo.
Ne kiekvienas stogas iš karto tinka saulės elektrinei, net jei jo plotas atrodo pakankamas.
Kartais problemos slypi stogo kryptyje, nuolydyje ar šešėliuose, kitais atvejais kliūtimi tampa susidėvėjusi danga ar per silpna konstrukcija. Yra ir situacijų, kai trukdo teisiniai ar estetiniai ribojimai.
Žinant problemas ir stogo dangai keliamus kriterijus, galima aiškiau įvertinti, ar stogas iš tiesų netinkamas, ar problemą išsprendžia techniniai patobulinimai.
Idealiam elektros gamybos efektyvumui reikalinga pietinė stogo kryptis su 30–40° nuolydžiu. Toks kampas leidžia moduliams sugauti daugiausia saulės spindulių per visus metus. Jei stogas orientuotas į rytus ar vakarus – gamyba sumažėja, tačiau tai nebūtinai reiškia nesėkmę (kartais pakanka modulius išdėstyti abiejuose šlaituose ar pritaikyti specialius inverterius, kurie optimizuoja energijos surinkimą iš skirtingų kampų).
Šešėliai yra vienas didžiausių „nematomų priešų“ saulės elektrinei. Net nedidelis kamino ar medžio šešėlis gali ženkliai sumažinti visos sistemos našumą, nes modulių veikimas susijęs tarpusavyje. Be to, šešėliai nuolat keičiasi: pavasarį jie trumpesni, o rudenį bei žiemą – gerokai ilgesni, todėl būtina atlikti šešėlių analizę, o prireikus naudoti optimizatorius ar mikroinverterius, kurie leidžia išlaikyti gerą veikimą net ir dalinai šešėliuojamose vietose.
Stogo danga turi būti saugi, tvirta ir ilgaamžė. Jei ji dengta asbestu, tokia medžiaga ne tik nebetinkama, bet ir pavojinga sveikatai. Prasta hidroizoliacija ar susidėvėjusios dangos taip pat kelia riziką, nes lietus ar sniegas gali pažeisti konstrukcijas (ypač jei stogas bus papildomai apkrautas moduliais).
Taigi, prieš montuojant saulės elektrinę būtina įsitikinti, kad stogas tarnaus bent tiek pat, kiek ir pati elektrinė, t. y. 20–25 metus.
Nors saulės moduliai nėra itin sunkūs, kartu su laikikliais jie padidina stogo apkrovą. Pridėjus sniego ir vėjo poveikį – konstrukcijos turi būti pakankamai stiprios. Jei gegnės ar santvaros silpnos – būtinas jų sustiprinimas. Be to, reikėtų įvertinti, ar stogo plotas leidžia sumontuoti reikiamą modulio skaičių, nes per mažas plotas gali riboti elektrinės galią ir sumažinti atsiperkamumą.
Kai kurie pastatai patenka į paveldosaugos teritorijas, kuriose draudžiama keisti stogų išvaizdą. Tokiu atveju net tinkamas stogas gali būti pripažintas netinkamu dėl teisinių apribojimų. Panaši situacija ir daugiabučiuose, kuriose bendrijų taisyklės ne visada leidžia individualų elektrinės įrengimą. Tokiais atvejais gyventojams belieka rinktis alternatyvas – nuo saulės stoginių ar elektrinių ant žemės iki nuotolinių elektrinių projektų.
Norint tiksliai įvertinti, ar stogas tinkamas saulės elektrinei, pirmiausia atliekamas energetinis auditas ir stogo apžiūra, kurios metu įvertinami pastato energijos poreikiai bei reali stogo būklė.
Toliau pasitelkiamas šešėlių modeliavimas, dažnai daromas 3D programomis ar drono fotogrametrija. Tai leidžia nustatyti – kiek laiko per dieną ir kokiais sezonais stogą dengia šešėliai.
Ne mažiau svarbi ir stogo konstrukcijų analizė: inžinierius pateikia išvadą, ar gegnės bei santvaros pajėgios atlaikyti papildomas apkrovas.
Kitas žingsnis – sąlygų gavimas tinklo prijungimui bei galios rezervui, nes net ir techniškai tinkama elektrinė negalės veikti be operatoriaus leidimo.
Galiausiai, visų šių duomenų pagrindu sudaromas sprendimų medis, kuris parodo, ar užtenka minimalių stogo patobulinimų, ar reikalinga renovacija, alternatyvus montavimas ant žemės, ar geriau rinktis nuotolinę elektrinę.
Ne visi „netinkami“ stogai iš tiesų yra barjeras saulės elektrinei. Dažnai pakanka atlikti nedidelius techninius pakeitimus, kad modulius būtų galima sėkmingai įrengti. Šis kelias dažniausiai yra pats greičiausias ir ekonomiškiausias, nes nereikia kapitalinio stogo atnaujinimo ar sudėtingų alternatyvių sprendimų.
Vienas iš paprasčiausių būdų – naudoti subkonstrukcijos rėmus, kurie leidžia pakoreguoti stogo nuolydį. Tai ypač aktualu plokštiems stogams arba šlaitams, kurie turi tik netinkamą kampą. Kita dažna problema – šešėliavimas. Tokiu atveju padeda mikroinverteriai arba galios optimizatoriai, kurie užtikrina, kad kiekvienas modulis dirbtų nepriklausomai ir šešėliai nesumažintų visos sistemos našumo. Galiausiai, taip pat egzistuoja netipiniai montavimo sprendimai, kurie padeda įrengti elektrines ant sudėtingų dangų, tokių kaip plieninė siūlė, trapecinė skarda ar molinės čerpės.
Kartais stogo būklė būna nevienoda (vienas šlaitas geras, o kitas artimiausiu metu reikalauja remonto). Tokiais atvejais galima įrengti elektrinę etapais (projektavimas atliekamas iš karto pilnas): pradžioje ant tinkamo šlaito, o po renovacijos – išplėsti sistemą. Tai leidžia pradėti naudoti saulės energiją nelaukiant ilgų atnaujinimo darbų ir išskaidyti investicijas per tam tikrą laiką.
A kelias yra optimalus, kai stogas iš esmės tinkamas, tačiau reikia tik nedidelių korekcijų. Šis sprendimas patrauklus, jei norima greitai pradėti gaminti elektros energiją, tačiau taip pat išvengti didelių statybinių darbų ar investicijų į viso stogo renovaciją.
| Sprendimas | Kada taikomas? | Pagrindinė nauda |
| Subkonstrukcijos rėmai | Plokšti stogai, netinkamas nuolydis | Leidžia pasiekti optimalų kampą energijos gamybai |
| Mikroinverteriai / optimizatoriai | Dalinis šešėliavimas | Užtikrina modulių nepriklausomą darbą, mažina nuostolius |
| Netipiniai montavimo sprendimai | Nestandartinės dangos (plieninė siūlė, čerpės) | Saugesnis tvirtinimas ir ilgaamžiškumas |
| Dalinis įrengimas | Viena stogo pusė tinkama, kita – renovuotina | Leidžia pradėti gamybą dabar, o plėsti vėliau |
Jeigu stogas jau dabar yra prastos būklės arba artimiausiais metais jam reikės kapitalinio remonto, logiška pirmiausia pasirūpinti atnaujinimu. Saulės elektrinė tarnauja 20–25 metus, todėl modulių montavimas ant stogo, kurį teks remontuoti po kelių metų, sukeltų papildomas išlaidas (reikėtų išmontuoti elektrinę ir vėl ją perkelti). Žinoma, kad daugeliu atvejų stogo atnaujinimas tampa natūralia ir ekonomiškai logiška investicijos dalimi.
Jei stogas dengtas asbestine danga, elektrinės montavimas neįmanomas, nes ši medžiaga ne tik draudžiama, bet ir pavojinga sveikatai. Tokiu atveju būtinas pilnas dangos keitimas.
Renkantis naują stogo dangą verta atkreipti dėmesį į medžiagas, kurios yra draugiško fotovoltikai, pavyzdžiui, trapecinę skardą ar siūlines dangas, kurios lengvai pritaikomos saulės modulių laikikliams.
Tokios dangos ne tik patvarios, bet ir sumažina montavimo kaštus.
Net ir nauja danga nebus saugi, jei stogo konstrukcijos per silpnos, todėl dažnai atliekami papildomi darbai: įrengiamos tvirtesnės gegnės, laikikliai ar kitos atramos, o inžinieriai tiksliai apskaičiuoja apkrovas pagal regiono sniego ir vėjo normas.
Tai užtikrina, kad stogas saugiai laikys ne tik pačią elektrinę, bet ir papildomas apkrovas žiemą.
Įrengiant saulės elektrinę, svarbu užtikrinti, kad stogo hidroizoliacija bus patikima visą elektrinės tarnavimo laikotarpį. Jei stogas nesandarūs, deja, net ir naujai sumontuota sistema gali kelti rizikų, todėl specialistai dažnai rekomenduoja: „Geriau pakeisti dabar, nei ardyti po 5 metų.“
B kelias tampa racionaliu pasirinkimu, jei stogo dangos ar konstrukcijų būklė kelia abejonių, o artėjanti renovacija vis tiek neišvengiama. Pasirinkus atnaujinimą prieš montuojant saulės elektrinę – užtikrinama ne tik maksimaliai efektyvi elektros gamyba, bet ir ilgaamžiškumas bei garantijos tiek stogui, tiek pačiai sistemai.
Ne visada saulės elektrinė turi būti įrengta ant gyvenamojo namo stogo. Jei pastarojo konstrukcijos, kryptis ar estetiniai apribojimai neleidžia to padaryti – sprendimų yra ir daugiau. Alternatyvūs montavimo paviršiai dažnai ne tik išsprendžia technines problemas, bet ir suteikia papildomos naudos – nuo šeimos automobilio apsaugos iki geresnio kiemo išnaudojimo.
Vienas populiariausių sprendimų – elektrinės montavimas ant žemės. Tokia sistema gali būti įrengiama naudojant kuolus arba balastines konstrukcijas.
Didelis privalumas tas, kad galima pasirinkti optimalų modulių kampą ir kryptį, kuris nepriklauso nuo stogo apribojimų.
Vis dėlto būtina laikytis saugių atstumų nuo sklypo ribų bei užtikrinti, kad įranga būtų apsaugota nuo gyvūnų ar vandalizmo.
Dar viena moderni alternatyva – saulės stoginės. Jos sujungia dvi funkcijas: suteikia pavėsį ir apsaugą automobiliams bei gamina elektros energiją.
Be to, tokios konstrukcijos padeda tvarkingai nuvesti lietaus vandenį ir gali tapti estetiška kiemo dalimi.
Carport’ai dažnai derinami su elektromobilių įkrovimo stotelėmis, todėl tampa itin praktišku pasirinkimu tiems, kas planuoja elektromobilio naudojimą.
Jei stogas netinkamas – vis daugiau dėmesio sulaukia BIPV (Building Integrated Photovoltaics) sprendimai, kai saulės moduliai integruojami į pastato fasadą.
Nors vertikalūs moduliai pagamina mažiau elektros nei šlaitiniai – jie puikiai tinka pastatams, kurių stogai ribojami paveldosaugos ar estetinių taisyklių.
Panašiai elektrą gali generuoti ir įstiklinti balkonai, tačiau tokiems sprendimams būtini papildomi saugos reikalavimai.
Kartais paprasčiau elektrinę įrengti ne ant gyvenamojo namo, o ant ūkinių pastatų – garažų, tvartų ar sandėlių. Šie pastatai dažnai turi didesnius vientisus stogo plotus, kurie nėra ribojami griežtų estetikos ar paveldosaugos taisyklių. Tai ypač patogu ūkininkams ar sodybų savininkams, kurie siekia turėti galingesnes sistemas.
| Sprendimas | Pritaikymo vieta | Pagrindinė nauda |
| Ground-mount (ant žemės) | Kiemo ar lauko plotas | Optimalus kampas ir kryptis, lengva priežiūra |
| Saulės stoginė (carport) | Automobilių parkavimas | Dviguba nauda: apsauga + energija, galimybė integruoti EV įkrovimą |
| Fasadų moduliai (BIPV) | Pastato fasadas ar balkonai | Sprendimas paveldosaugai, moderni architektūra |
| Ūkiniai pastatai | Garažai, tvartai, sandėliai | Didesni plotai, mažiau estetinių ribojimų |
Ne visi gyventojai turi galimybę įsirengti elektrinę ant savo stogo ar kieme. Tokiu atveju alternatyva tampa nuotolinės arba dalijamos saulės elektrinės. Tai sparčiai populiarėjantis modelis Lietuvoje, kuris suteikia galimybę naudotis saulės energija net tiems, kurių stogai ar sklypai tam visai netinka.
Nuotolinė elektrinė – tai jėgainė, įrengta kitoje vietoje, pavyzdžiui, saulės parke ar užmiesčio sklype. Gyventojas tampa dalininku arba nuomininku, o jo dalis sugeneruotos elektros apskaitoma nuotoliniu būdu per tinklą. Tokiu pačiu principu veikia ir dalijimosi modeliai bei bendruomeniniai projektai, kai keli asmenys investuoja į vieną elektrinę ir proporcingai pasidalija jos naudą.
Šis sprendimas itin aktualus daugiabučių gyventojams, kurių stogai dažniausiai netinkami dėl konstrukcijų, bendrijų ribojimų ar mažo ploto. Taip pat jis puikiai tinka paveldo pastatams, kurių stogų išvaizdos keisti neleidžiama. Net ir individualių namų savininkams, kurie turi stipriai šešėliuotus sklypus ar sudėtingas konstrukcijas. Tuomet nuotolinė elektrinė tampa praktiška alternatyva.
Lyginant su individualia elektrine, nuotolinė dažniausiai nereikalauja tokių didelių pradinių investicijų (CAPEX). Vietoje to pasirenkami lankstesni modeliai – prenumeratos, nuomos ar PPA (Power Purchase Agreement) tipo sutartys, kai mokama už pagamintą energiją. Toks būdas leidžia išvengti stambių išlaidų iš karto ir pasinaudoti nauda per ilgesnį laikotarpį, nors bendra grąža gali būti mažesnė nei turint nuosavą elektrinę.
Svarbu atidžiai perskaityti sutarties sąlygas. Kai kurios bendrovės taiko papildomus paslaugų mokesčius ar numato minimalius naudojimosi terminus. Jei planuojama keisti gyvenamąją vietą -verta iš anksto pasitikslinti, ar nuotolinės elektrinės dalį bus galima perkelti į kitą objektą arba perrašyti kitam vartotojui. Tokie niuansai užtikrina, kad pasirinktas sprendimas išliks patogus visą sutarties laikotarpį.
| Aspektas | Nuotolinė / dalijama elektrinė | Palyginimas su nuosava elektrine |
| Investicijos (CAPEX) | Mažos arba visai nereikalingos | Didelės pradinės išlaidos |
| Lankstumas | Galimi prenumeratos ar nuomos modeliai | Reikia didelės vienkartinės investicijos |
| Priežiūra | Visiškai nereikalinga vartotojui | Vartotojas atsakingas už priežiūrą |
| Tinka kam? | Daugiabučiai, paveldo objektai, šešėliuoti sklypai | Individualūs namai su tinkamais stogais |
Saulės elektrinės įrengimas ar įrangos pasirinkimas gali kelti daug klausimų. Natūralu, kad ne visada paprasta suprasti – kaip įmanoma dalintis elektrines su kaimynais. Atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurie turėtų Jums padėti geriau suprasti ką daryti, jeigu netinka stogas elektrinės montavimui.
Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti dėl saulės elektrinės rengimo ne ant stogo? Parašykite mums – greitai atsakysime ir padėsime rasti geriausią sprendimą.
Dirbame visoje Lietuvoje, atvykstame į vietą, įvertiname objektą ir pateikiame aiškų bei sąžiningą pasiūlymą. Mūsų komanda pasiruošusi padėti tiek gyventojams, tiek verslui.
