Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Pastaraisiais metais saulės elektrinės Lietuvoje tapo viena sparčiausiai populiarėjančių investicijų į atsinaujinančią energiją. Gyventojai vis dažniau domisi galimybe patys pasigaminti elektros energijos, sumažinti išlaidas ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Valstybės parama bei augančios elektros kainos tik dar labiau skatina žmones rinktis šį sprendimą.
Vis dėlto daugelį domina labai praktinis klausimas – kiek elektros realiai galima pasigaminti Lietuvoje turint saulės elektrinę?
Atsakymas svarbus ne tik planuojant investicijas, bet ir siekiant suprasti, ar elektrinė gali padengti viso namų ūkio poreikius.
ENER LT teikia visapusiškas paslaugas saulės elektrinių įrengimo srityje ir pabrėžia, kad tinkamai parinkta elektrinės galia ir vieta gali užtikrinti reikšmingą savarankiškumą energijos vartojime. Taigi, prieš renkantis verta išsiaiškinti, kokie yra Lietuvos saulės ištekliai ir kokius elektros kiekius jie leidžia pagaminti.
Nors Lietuva nepatenka tarp pačių saulėčiausių Europos šalių, mūsų klimato sąlygos vis dėlto yra palankios saulės elektrinėms. Remiantis daugelio metų duomenimis, vidutinis saulės spindėjimo kiekis Lietuvoje siekia apie 1000–1200 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tai yra pakankamas rodiklis, leidžiantis ne tik užtikrinti stabilų elektros gamybos lygį, bet ir atsipirkti investicijoms į saulės elektrines.
Palyginimui, šalyse, kuriose saulės daugiau, pavyzdžiui, Ispanijoje ar Italijoje, spindėjimo kiekis siekia 1600–1800 kWh/m², tačiau mūsų atveju skirtumai nėra tokie dideli, kad saulės energijos naudojimas būtų neefektyvus.
Svarbu ir tai, kad Lietuvoje saulės energijos ištekliai pasiskirsto tolygiai – nėra regionų, kur elektrinės būtų visiškai neveiksmingos. Net ir Žemaitijoje, kur debesuotų dienų pasitaiko daugiau, saulės elektrinės išlieka ekonomiškai naudingos.
ENER LT akcentuoja, kad saulės elektrinių našumas mūsų šalyje kasmet gerėja ne tik dėl stabilaus klimato, bet ir dėl technologinės pažangos: modernūs moduliai yra efektyvesni, užima mažiau vietos, gamina daugiau energijos net esant silpnesniam apšvietimui. Tai reiškia, kad šiandien Lietuvoje įrengtos saulės elektrinės gali būti net 15–20 % produktyvesnės nei prieš dešimtmetį.
Skirtinguose Lietuvos regionuose saulės spindėjimo kiekis nėra visiškai vienodas, todėl elektros gamybos galimybės šiek tiek skiriasi. Dzūkijoje, kur klimatas dažniausiai sausesnis, o debesuotų dienų pasitaiko mažiau, pasiekiami geriausi rodikliai. Čia saulės elektrinės gali pagaminti iki 5–10 % daugiau elektros energijos nei šalies vidurkis. Aukštaitijoje spindėjimo trukmė yra kiek mažesnė, tačiau sąlygos vis tiek išlieka artimos bendram Lietuvos vidurkiui, todėl elektrinių efektyvumas čia nesiskiria ženkliai. Žemaitijoje dėl didesnio kritulių kiekio ir dažnesnio debesuotumo saulės elektrinės sugeneruoja mažiausiai elektros, tačiau šie skirtumai nėra drastiški. Net ir šiame regione saulės elektrinės atsiperka, tik atsipirkimo laikotarpis gali būti kiek ilgesnis.
ENER LT specialistai pažymi, kad renkantis elektrinę svarbu įvertinti ne tik regioninius skirtumus, bet ir konkrečias vietos sąlygas: ar aplinkoje yra daug medžių, šešėlių, kokia stogo kryptis bei nuolydis. Tai dažnai turi dar didesnę įtaką nei regioninis saulės spindėjimo vidurkis.
Didžiausias elektros kiekis pagaminamas vasarą, kai saulės šviesos gauname daugiausiai. Birželio–liepos mėnesiais viena 10 kW saulės elektrinė gali sugeneruoti tiek pat elektros, kiek per visą žiemos sezoną. Pavasarį ir rudenį gamyba mažesnė, tačiau vis dar nemaža, o žiemą elektrinės pagamina tik 5–10 % metinio kiekio.
Būtent todėl labai svarbu turėti elektros pasaugojimo galimybes arba naudotis tinklo paslaugomis, kad perteklinę vasaros energiją būtų galima panaudoti žiemą.
| Sezonas | Gamybos dalis per metus | Pagrindinės ypatybės |
| Pavasaris (kovas–gegužė) | ~25–30 % | Ilgėjant dienoms gamyba sparčiai didėja, balandį–gegužę pasiekiami aukšti rodikliai. |
| Vasara (birželis–rugpjūtis) | ~45–50 % | Didžiausias gamybos pikas – birželį ir liepą. Tuomet elektrinės pagamina beveik pusę metinės energijos. |
| Ruduo (rugsėjis–lapkritis) | ~15–20 % | Dienos trumpėja, bet rugsėjis dar gana produktyvus. |
| Žiema (gruodis–vasaris) | ~5–10 % | Mažiausia gamyba, trumpiausios dienos, dažni debesuoti orai. |
Lietuvoje dažniausiai gyventojai renkasi 5 kW arba 10 kW galios saulės elektrines. Tai universalūs dydžiai, kurie tinka tiek mažesniems, tiek didesniems namų ūkiams (priklausomai nuo jų elektros poreikių).
Skaičiuojama, kad 1 kW galios elektrinė mūsų klimato sąlygomis per metus pagamina apie 1000–1100 kWh elektros energijos.
Tai reiškia, kad:
5 kW saulės elektrinė per metus gali sugeneruoti apie 5000–5500 kWh elektros.
10 kW saulės elektrinė per metus gali pagaminti apie 10 000–11 000 kWh elektros.
Tokie kiekiai atitinka vidutinius Lietuvos namų ūkių poreikius.
Pavyzdžiui, statistiškai keturių asmenų šeima per metus sunaudoja apie 4000–5000 kWh elektros, todėl 5 kW elektrinė dažniausiai visiškai padengia buitinius poreikius. Tuo tarpu 10 kW elektrinės galios užtenka ne tik namui, bet ir papildomiems poreikiams, pavyzdžiui, šildymo sistemai, kondicionieriams ar elektromobilio įkrovimui.
ENER LT specialistai pabrėžia, kad tinkamai parinkta elektrinės galia leidžia pasiekti optimalų balansą: elektros užtenka kasdieniams poreikiams, o perteklinę energiją galima kaupti arba atiduoti į tinklą, kad vėliau ją būtų galima susigrąžinti. Tai suteikia galimybę namų ūkiams tapti beveik nepriklausomais nuo elektros kainų svyravimų.
Vienas svarbiausių veiksnių, kuri lemia saulės elektrinės našumą, yra modulių kryptis ir pasvirimo kampas.
Lietuvoje optimaliausia orientacija – į pietus, kai gaunamas didžiausias saulės spindulių kiekis. Tačiau elektrinės gali būti sėkmingai montuojamos ir rytų ar vakarų kryptimis, tik tuomet elektros gamyba bus kiek mažesnė.
Pasvirimo kampas taip pat turi reikšmę. Idealiausias yra 30–40 laipsnių, tačiau ENER LT specialistai pabrėžia, kad net ir nuo optimalaus kampo nukrypstant keliolika laipsnių, bendras metinis efektyvumas išlieka pakankamai aukštas.
Saulės elektrinės gali būti įrengiamos ant skirtingų paviršių, o pasirinkimas priklauso nuo turimos vietos, namo konstrukcijos bei gyventojų poreikių. Kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir trūkumų.
Tai dažniausiai naudojamas sprendimas. Jei stogas orientuotas į pietus, modulius galima sumontuoti optimaliai be papildomų konstrukcijų.
Tačiau jei stogas nukreiptas į rytus ar vakarus, efektyvumas bus šiek tiek mažesnis.
Jie suteikia daug lankstumo, nes modulius galima statyti reikiamu kampu ir kryptimi.
Vis dėlto tokie stogai reikalauja specialių konstrukcijų, kurios padidina projekto kainą.
Jis leidžia pasiekti idealų modulio kampą ir kryptį, nepriklausomai nuo pastato padėties. Tai ypač naudinga, jei stogas netinka elektrinei. Tačiau tokiu atveju reikia didesnio sklypo ploto ir papildomų investicijų į tvirtinimo sistemas.
Net ir geriausiai sumontuota saulės elektrinė praras dalį savo efektyvumo, jei ant modulių kris šešėliai. Juos gali mesti kaimyniniai pastatai, aukšti medžiai, antenos ar net netoliese esantys stogo elementai, pavyzdžiui, kaminai. Kartais šešėlis, uždengiantis vos kelis modulius, gali sumažinti visos elektrinės našumą, nes grandinėje visi elementai veikia pagal silpniausiąją dalį.
Planuojant elektrinės įrengimą būtina iš anksto įvertinti visą aplinką – ar šalia nėra aukštų medžių, kaip saulės spinduliai krinta skirtingais metų laikais, ar netoliese nėra pastatų, kurie gali mesti ilgą šešėlį.
Jeigu šešėlių išvengti neįmanoma, galima rinktis modernias technologijas, pavyzdžiui, optimizatorius arba mikroinverterius, kurie leidžia kiekvienam moduliui veikti savarankiškai ir sumažina bendrus nuostolius.
ENER LT pabrėžia, kad toks sprendimas ypač aktualus miesto teritorijose, kur šešėlių išvengti sudėtinga, bet norima maksimaliai išnaudoti turimą stogo plotą.
Ne mažiau svarbus veiksnys – pačių saulės modulių kokybė ir efektyvumas. Nors iš pirmo žvilgsnio visi moduliai atrodo panašūs, jų technologiniai skirtumai lemia, kiek elektros jie pagamins per visą eksploatacijos laikotarpį.
Rinkoje siūlomi moduliai gali skirtis našumu net 10–15 %, todėl pasirinkus pigesnį, bet mažiau efektyvų variantą, ilgainiui galima prarasti nemažą dalį potencialiai sugeneruotos elektros. Aukštesnio efektyvumo moduliai ypač naudingi tais atvejais, kai stogo plotas ribotas. Tokiose situacijose iš vieno kvadratinio metro norisi išgauti kuo daugiau galios.
ENER LT ekspertai pabrėžia, kad renkantis svarbu ne tik pažvelgti į modulio deklaruojamą efektyvumą, bet ir atkreipti dėmesį į gamintojo patikimumą. Kokybiški moduliai pasižymi ilgesnėmis garantijomis, paprastai 20–25 metai, per kuriuos gamintojas įsipareigoja, kad efektyvumas sumažės tik minimaliai. Tai reiškia, kad net po kelių dešimtmečių elektrinė vis dar veiks stabiliai ir patikimai.
Investicija į kokybiškus modulius atsiperka ne tik per sugeneruotą energiją, bet ir per ramybę, jog elektrinė nereikalaus brangaus remonto ar dažno keitimo.
Saulės elektrinės didžiausią elektros kiekį sugeneruoja šiltuoju metų laiku – nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Vasarą, kai dienos ilgiausios ir saulė šviečia intensyviausiai, elektrinė gali pagaminti beveik pusę viso metinio elektros kiekio. Tuo tarpu žiemą gamyba sumažėja iki minimumo, nes dienos trumpos, dažnai debesuotos, o saulės spinduliai pasiekia modulius daug mažesniu kampu.
Namų ūkių elektros poreikiai taip pat kinta pagal sezoną. Vasarą suvartojama mažiau energijos, nebent naudojami kondicionieriai ar įkraunamas elektromobilis. Daugiausiai elektros reikia rudenį ir žiemą, kai veikia šildymo sistemos, dažniau naudojamas apšvietimas bei įvairi buitinė technika. Gamybos ir vartojimo grafikai retai sutampa, tad čia svarbi tampa elektros kaupimo ar pasaugojimo sistema.
Perteklinė vasarą sugeneruota energija gali būti atidavima į tinklą, o vėliau – susigrąžinama tada, kai gamyba sumažėja. Tai užtikrina, kad saulės elektrinės savininkai visus metus turėtų stabilų elektros tiekimą.
ENER LT akcentuoja, kad tinkamai suderintas pasaugojimo sprendimas leidžia praktiškai padengti visus namų ūkio poreikius ištisus metus, net jei žiemą elektrinė pagamina vos kelis procentus viso metinio kiekio.
Lietuva yra užsibrėžusi ambicingus tikslus energetikos srityje. Iki 2030 m. bent 45 % visos suvartojamos energijos turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o iki 2050 m. planuojama tapti visiškai klimatui neutralia valstybe.
Saulės energetika čia vaidina vieną svarbiausių vaidmenų, nes mūsų klimato sąlygos leidžia užtikrinti stabilų elektros gamybos potencialą. Valstybės parama saulės elektrinių įrengimui ir bendruomeninių parkų plėtra yra viena iš priemonių, padedančių paspartinti šį procesą.
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva ne tik sumažins elektros importo poreikį, bet ir taps beveik užtektina energijos gamintoja. Tai reiškia, kad daugiau nei pusę reikalingos elektros galėsime pasigaminti patys, o dalį net eksportuoti. Saulės elektrinių plėtra kartu su vėjo jėgainių parkais turėtų užtikrinti stabilią ir pigesnę elektros energiją tiek šalies, tiek atskirų namų ūkių mastu.
Paprastam gyventojui tai reiškia kelis esminius dalykus. Pirma, investicija į saulės elektrinę tampa vis patrauklesnė, nes elektros kainos ilgainiui išliks svyruojančios, o nuosava elektrinė suteikia stabilumo. Antra, kuo daugiau Lietuvoje bus įrengtų elektrinių, tuo labiau mažės priklausomybė nuo importuojamos energijos ir geopolitinių rizikų. Galiausiai, kiekvienas žmogus, pasirinkęs saulės elektrinę, prisideda prie šalies energetinės nepriklausomybės ir tvarios ateities kūrimo.
Saulės elektrinės Lietuvoje jau įrodė savo vertę. Nors mūsų šalis nepasižymi šilto klimato gausa, vidutinės spindėjimo valandos leidžia kasmet pagaminti pakankamus elektros kiekius tiek mažiems, tiek didesniems namų ūkiams.
Skaičiai aiškiai rodo, kad 5 kW ar 10 kW elektrinė gali visiškai padengti šeimos poreikius, o perteklinė energija gali būti kaupiama arba perduodama į tinklą. Tai reiškia, jog realios galimybės Lietuvoje tapti beveik savarankiškais elektros vartotojais jau dabar yra ranka pasiekiamos.
Svarbu pabrėžti, kad saulės elektrinė yra ne tik ekologija ir mažesnis poveikis aplinkai. Tai visų pirma praktiška investicija, kuri leidžia ženkliai sumažinti išlaidas už elektrą, apsisaugoti nuo rinkos kainų svyravimų ir užsitikrinti stabilumą šeimos biudžete.
ENER LT padeda gyventojams ne tik įsirengti elektrines, bet ir parinkti tinkamiausius sprendimus, kad kiekvienas kilovatas būtų išnaudotas efektyviai ir atneštų ilgalaikę naudą. Saulės energija Lietuvoje – tai kelias į tvarią, ekonomiškai saugią ir nepriklausomą ateitį.
Saulės elektrinės įrengimas ar įrangos pasirinkimas gali kelti daug klausimų. Natūralu, kad ne visada paprasta suprasti – kokios galios elektrinės reikia.
Atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kurie turėtų Jums padėti geriau suprasti kokia elektrinė geriausiai patenkina Jūsų asmeninius ar verslo poreikius.
Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti dėl saulės elektrinės rengimo ne ant stogo? Parašykite mums – greitai atsakysime ir padėsime rasti geriausią sprendimą.
Dirbame visoje Lietuvoje, atvykstame į vietą, įvertiname objektą ir pateikiame aiškų bei sąžiningą pasiūlymą. Mūsų komanda pasiruošusi padėti tiek gyventojams, tiek verslui.
