Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Turite klausimų? Susisiekite 0 675 70348
Energijos kaupimo įrenginiai Lietuvoje pamažu tampa nebe papildomu, o strategiškai svarbiu saulės elektrinių elementu.
Valstybės politika aiškiai juda tokia kryptimi, kurioje skatinamas ne tik elektros gaminimas iš atsinaujinančių išteklių, bet ir jos efektyvus naudojimas vietoje. Dėl šios priežasties parama energijos kaupimo įrenginiams 2026 metais yra logiška tęstinė priemonė, kuri kyla iš jau galiojančių teisės aktų, strateginių dokumentų ir ankstesnių paramos programų.
Lietuvos energetikos politika pastaraisiais metais orientuojasi į tris pagrindinius tikslus: energetinį saugumą, kainų stabilumą ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimą. Energijos kaupimo įrenginiai tiesiogiai prisideda prie visų šių krypčių.
Kaupikliai leidžia sumažinti elektros tinklų apkrovą pikinėmis valandomis, padeda efektyviau integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažina buitinių vartotojų priklausomybę nuo elektros biržos kainų svyravimų. Būtent dėl šių priežasčių energijos kaupimas jau yra aiškiai apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme kaip atskira ir reikšminga veiklos sritis.
Valstybės lygmeniu tai reiškia, kad kaupimo įrenginiai nebėra laikomi eksperimentiniu sprendimu. Jie tampa energetikos sistemos dalimi, kurią verta skatinti finansinėmis priemonėmis.
Parama energijos kaupimo įrenginiams nėra atsitiktinis ar trumpalaikis politinis sprendimas. Ji formuojama kaip nuosekli ir sistemiška valstybės energetikos politikos dalis, kuri kyla iš kelių tarpusavyje susijusių teisės aktų ir strateginių dokumentų.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas aiškiai apibrėžia energijos kaupimo veiklą kaip savarankišką energetikos sistemos elementą, nustato kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų principus, techninius reikalavimus bei buitinių vartotojų teises ir pareigas. Tai sudaro teisinį pagrindą tam, kad kaupikliai būtų vertinami ne kaip eksperimentiniai sprendimai, o kaip integrali elektros sistemos dalis.
Svarbų vaidmenį čia atlieka ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris nustato bendrą valstybės kryptį – skatinti vietinę, decentralizuotą energijos gamybą ir kuo didesnį jos vartojimą ten, kur ji pagaminama. Energijos kaupimo įrenginiai šioje logikoje tampa būtinu įrankiu, kuris padeda sujungti saulės elektrinių gamybą su realiais namų ūkių ir verslo elektros poreikiais, sumažinti energijos perdavimą į tinklą ir efektyviau išnaudoti atsinaujinančius išteklius.
Be pagrindinių įstatymų, energijos kaupimo skatinimą papildo Vyriausybės nutarimai ir Energetikos ministerijos patvirtintos programos, kuriose numatytos konkrečios finansinės paskatos investicijoms, didinančioms elektros sistemos lankstumą ir atsparumą. Šiose programose energijos kaupimas vertinamas kaip viena iš pagrindinių priemonių, kuri padeda subalansuoti elektros gamybą ir vartojimą, mažinti apkrovas pikinėmis valandomis bei didinti energetinį saugumą.
2026 metai šioje schemoje nėra lūžio ar visiškai naujos krypties pradžia. Tai veikiau natūralus tęstinumo etapas, kai ankstesniais metais pradėtos paramos priemonės ir teisiniai sprendimai pasiekia brandesnę stadiją.
Valstybė nebeeksperimentuoja su energijos kaupimu, o nuosekliai integruoja jį į ilgalaikę energetikos strategiją, kurioje kaupikliai tampa ne priedu, o vienu iš pamatinių šiuolaikinės elektros sistemos elementų.
Praktinis paramos administravimas tradiciškai patikėtas Aplinkos projektų valdymo agentūrai. APVA jau ne vienerius metus administruoja tiek saulės elektrinių, tiek energijos kaupimo įrenginių finansavimo schemas. 2026 metais ši praktika iš esmės nesikeičia – paramos logika išlieka orientuota į realų energijos vartojimo efektyvumą, o ne vien į įrangos įsigijimą.
Svarbus aspektas yra tai, kad parama dažniausiai siejama su jau veikiančia arba planuojama saulės elektrine. Kaupiklis vertinamas kaip sistemos dalis, o ne atskiras įrenginys. Tai reiškia, kad finansavimas orientuotas į tuos sprendimus, kurie realiai mažina elektros perdavimą į tinklą ir skatina vietinį energijos vartojimą.
Lietuvos energetikos agentūra atlieka analitinį ir strateginį vaidmenį. Jos rengiamos studijos ir prognozės rodo, kad decentralizuotas energijos kaupimas yra vienas svarbiausių elementų siekiant stabilios elektros sistemos. ENA analizės tapo pagrindu jungtiniams projektams, kurių įgyvendinimo terminai siekia būtent 2026 metus.
Jungtinio projekto tikslas: skatinti individualių elektros energijos iš AEI pajėgumų plėtrą.
Remiama veikla: ličio geležies fosfato ar ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginio iki 1 MWh talpos įsigijimas ir įsirengimas.
Jungtinio projekto įgyvendinimo laikotarpis: 32 mėnesiai (2023 09–2026 05).
Jungtinio projekto rezultatas: 109,3 MWh sukurtų naujų (individualių) elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių saugojimo pajėgumų iki 2026 m. gegužės 31 d.
Jungtinio projekto biudžetas: 30 990 000 EUR Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos, iš valstybės biudžeto skiriama 1 097 000 EUR.
Nors parama skatina investicijas, techninė realybė vis dar labai svarbi. Energijos kaupimo įrenginiai, ypač derinami su saulės elektrinėmis, turi atitikti elektros skirstymo tinklų operatoriaus nustatytus reikalavimus. ESO taisyklės apibrėžia prijungimo sąlygas, galimus galingumus, apskaitos principus ir techninius sprendimus, kurie turi būti įgyvendinti.
2026 metais tai reiškia, kad parama savaime neužtikrina sėkmės. Netinkamai suprojektuota sistema gali neatitikti techninių reikalavimų, o tai gali tapti kliūtimi tiek paramos išmokėjimui, tiek sklandžiam sistemos veikimui.
Statistiniai duomenys aiškiai parodo, kad energijos kaupimo įrenginiams skirta parama Lietuvoje jau tapo reikšminga ir paklausia priemone.
2025 m. gruodžio 8 d. duomenimis buvo gauta 491 paraiška, o bendra prašoma finansuoti suma siekė net 46,62 mln. Eurų. Tai rodo itin didelį gyventojų ir verslo susidomėjimą kaupimo sprendimais. Patvirtinta bendra kaupimo įrenginių suminė įrengtoji talpa sudarė 124,58 MWh, o skirta finansavimo suma – 28,59 mln. eurų, tačiau faktiškai įrengtų kaupimo įrenginių talpa tuo metu siekė 10,94 MWh, o išmokėta finansavimo suma – 3,24 mln. eurų.
Parama energijos kaupimo įrenginiams Lietuvoje neatsirado kaip vienkartinis atsakas į rinkos svyravimus ar laikinas politinis sprendimas. Ji formuojama kaip ilgalaikės energetikos strategijos dalis, orientuota į struktūrinius pokyčius elektros gamybos ir vartojimo grandinėje.
Didėjant atsinaujinančių energijos išteklių daliai bendrame energijos balanse, natūraliai išryškėjo problema, kurią be kaupimo technologijų išspręsti tampa vis sudėtingiau: energijos gamyba iš saulės ir vėjo nėra pastovi ir dažnai nesutampa su realiais vartojimo pikais.
Būtent ši priežastis lėmė tai, kad energijos kaupimas buvo įtrauktas į pagrindinius šalies energetikos planavimo dokumentus kaip būtinas infrastruktūros elementas. Valstybė aiškiai įvardijo, jog vien elektros gamybos plėtra be kaupimo sprendimų ilgainiui tampa neefektyvi tiek ekonomiškai, tiek technologiškai.
Jungtinis projektas „Investicinė parama individualiems elektros energijos kaupimo įrenginiams“ buvo sukurtas siekiant vieno esminio tikslo – padidinti atsinaujinančios energijos vartojimą vietoje, sumažinant priklausomybę nuo elektros perdavimo tinklų ir rinkos kainų svyravimų. Projektas orientuotas ne į masinį įrangos pirkimą, o į racionalią, ilgalaikę energetikos sistemos optimizaciją.
Kaupimo įrenginiai šiame kontekste veikia kaip jungiamoji grandis tarp elektros gamybos ir vartojimo. Jie leidžia perteklinę energiją sukaupti tuo metu, kai jos pagaminama daugiau, nei reikia, ir panaudoti tada, kai gamyba sumažėja arba visai nutrūksta. Tai ypač aktualu saulės elektrinių atveju, kai energijos pikas tenka dienos metui, o didžiausias vartojimas – vakarui.
Atsinaujinančių išteklių energetika turi vieną esminį bruožą – jos gamyba priklauso nuo gamtos. Saulė šviečia ne visada, o vėjas pučia ne pagal vartojimo grafiką. Tai reiškia, kad be papildomų sprendimų AEI negali užtikrinti nenutrūkstamo energijos tiekimo.
Energijos kaupimo įrenginiai leidžia išspręsti šią problemą be papildomos apkrovos elektros tinklams. Intensyvios gamybos metu perteklinė energija nukreipiama į kaupiklį, o vėliau panaudojama tais momentais, kai saulės elektrinė energijos negamina arba jos pagamina per mažai. Tokiu būdu didėja vietinis energijos vartojimas, mažėja elektros perdavimas į tinklą ir optimizuojamas visas AEI infrastruktūros veikimas.
2025 metais parama buvo orientuota į konkrečias, aiškiai apibrėžtas technologijas. Buvo remiamas ličio geležies fosfato ir ličio jonų elektros energijos kaupimo įrenginių iki 1 MWh talpos įsigijimas ir įrengimas. Tokia riba pasirinkta neatsitiktinai. Ji leido orientuotis į individualius vartotojus ir organizacijas, kurios diegia kaupimo sprendimus savo poreikiams, o ne pramoninio masto projektus.
Šis sprendimas padėjo nukreipti paramą ten, kur ji kuria didžiausią sisteminę naudą – decentralizuotai energetikai, namų ūkiams, bendrijoms ir vidutinio dydžio organizacijoms.
Jungtinis projektas buvo suplanuotas kaip vidutinės trukmės iniciatyva, apimanti laikotarpį nuo 2023 metų rugsėjo iki 2026 metų gegužės pabaigos. Per šį laiką buvo numatyta sukurti daugiau nei 100 MWh naujų individualių energijos kaupimo pajėgumų, kurie realiai prisideda prie AEI naudojimo didinimo visoje šalyje.
Toks laikotarpis leido ne tik paskirstyti finansavimą, bet ir stebėti realų kaupimo įrenginių poveikį elektros vartojimo struktūrai, tinklų apkrovoms ir vartotojų elgsenai.
Paramos mechanizmas buvo paremtas fiksuoto vieneto įkainio principu, kai parama apskaičiuojama pagal kaupiklio talpą kilovatvalandėmis. Skirtingoms technologijoms buvo taikomi skirtingi įkainiai, atsižvelgiant į jų technines savybes ir ilgaamžiškumą. Finansuojamoji dalis sudarė 30 procentų nuo nustatyto įkainio, o tai reiškė, kad valstybė dalinai, bet ne visiškai, padengė investicijos kaštus.
Paraiškas galėjo teikti platus pareiškėjų ratas – juridiniai asmenys, ūkininkai, energetikos bendrijos bei pelno nesiekiančios organizacijos, kurios siekia energetikos bendrijų statuso. Toks modelis leido įtraukti ne tik pavienius vartotojus, bet ir bendruomeninius projektus, kurie stiprina vietinę energetinę nepriklausomybę.
Vertinant 2025 metų projekto struktūrą, jo tikslus ir pasiektus rezultatus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad 2026 metais paramos energijos kaupimo įrenginiams kryptis iš esmės nesikeis. Valstybės strateginiai tikslai išlieka tie patys – didinti AEI vartojimą, mažinti apkrovas elektros tinklams ir stiprinti energetinį saugumą.
Tikėtina, jog 2026 metais bus taikomi panašūs finansavimo principai, technologiniai reikalavimai ir orientacija į individualius kaupimo sprendimus. Skirtumai greičiausiai bus susiję ne su pačia kryptimi, o su techninėmis detalėmis, kvietimų apimtimis ar finansavimo sąlygomis.
Tiems, kurie svarsto apie energijos kaupimo įrenginius artimiausiais metais, svarbiausia žinia yra aiški – valstybės parama šioje srityje nėra atsitiktinė ir greičiausiai išliks.
2026 metai žymi ne naują pradžią, o brandesnį etapą, kuriame energijos kaupimas jau vertinamas kaip neatsiejama šiuolaikinės energetikos dalis.
Didžiausią naudą iš paramos energijos kaupimo įrenginiams 2026 metais pajus namų ūkiai, kurie turi aiškų vakarinį elektros vartojimo piką, planuoja elektromobilio įsigijimą arba šilumos siurblio naudojimą. Taip pat tie, kurie nori sumažinti priklausomybę nuo elektros tiekimo sutrikimų ir ateityje svarsto atsarginio maitinimo sprendimus.
Svarbu suprasti, kad parama nėra skirta maksimaliems sprendimams. Ji orientuota į racionalų, pagrįstą energijos kaupimą, kuris atitinka realius poreikius ir ilgalaikę valstybės energetikos kryptį.
Ruošiantis paramai svarbiausia yra ne pati subsidija, o pasirengimas. Reikia įvertinti esamą elektros vartojimą, saulės elektrinės galimybes, inverterio suderinamumą ir ateities planus. Tik tuomet parama tampa ne atsitiktine finansine injekcija, o logišku žingsniu link didesnės energetinės nepriklausomybės.
2026 metų parama energijos kaupimo įrenginiams – tai ne vien galimybė sutaupyti, bet ir signalas, kad valstybė aiškiai mato energijos kaupimą kaip neatsiejamą šiuolaikinio namų ūkio energetikos dalį.
„Ener LT“ yra tam, kad šis procesas jums būtų aiškus, sklandus ir pagrįstas realiais sprendimais, o ne vien pažadais. Dirbdami su saulės elektrinėmis ir energijos kaupimo įrenginiais visoje Lietuvoje, mes padedame įvertinti ne tik technines galimybes, bet ir tai, ar konkretus kaupimo sprendimas iš tiesų atsipirks jūsų namų ūkyje ar versle.
Konsultuojame nuo pirmųjų klausimų apie talpą, suderinamumą su inverteriu ir ateities poreikius iki projekto įgyvendinimo ir pasirengimo paramos gavimui. Mūsų tikslas – kad energijos kaupimo sprendimas jums būtų ne sudėtingas projektas, o logiškas žingsnis link didesnės energetinės nepriklausomybės ir stabilumo.
Nežinote kuris kaupimo įrenginys Jums labiausiai tinka arba kaip gauti paramą? Skaitykite dažniausiai užduodamų klausimų atsakymus. Juos parengė mūsų specialistai.
Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti dėl saulės elektrinės kaupiklio paramos? Parašykite mums – greitai atsakysime ir padėsime rasti geriausią sprendimą.
Dirbame visoje Lietuvoje, atvykstame į vietą, įvertiname objektą ir pateikiame aiškų bei sąžiningą pasiūlymą. Mūsų komanda pasiruošusi padėti tiek gyventojams, tiek verslui.
